1 Korintiečiams 12

₁Broliai, aš noriu, kad jūs nebūtumėte neišmaną apie dvasines dovanas. ₂Kai dar buvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. ₃Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.

₄Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. ₅Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. ₆Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame. ₇Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. ₈Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, ₉kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, ₁₀kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. ₁₁Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

₁₂Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. ₁₃Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.

₁₄Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. ₁₅Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai nepriklausau kūnui“ – tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ₁₆O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“ – tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ₁₇Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas – klausa, tai kur uoslė? ₁₈Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo. ₁₉Jei visuma tebūtų vienas narys, tai kur beliktų kūnas? ₂₀Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. ₂₁Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia“. ₂₂Priešingai, tariamai silpnesni kūno nariai yra kur kas reikalingesni. ₂₃Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, ₂₄kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, ₂₅kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. ₂₆Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.

₂₇Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui – jo nariai. ₂₈Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje, pirmiausia – apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to išgydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos... ₂₉Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? ₃₀ar visi turi išgydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?

₃₁Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!